Klaipėdos rajono etninės kultūros centre Lietuvos istorijos institituto etnologė dr. Vida Savoniakaitė skaitė viešą paskaitą Imperija ir tauta: Eduardo Volterio etnografija 1882–1941. Kuo ši paskaita svarbi rajonui? Yra bent keletas priežasčių. Dabartiniame geopolitiniame kontekste temos reikšmingumas ryškus jau iš paties pavadinimo – imperija ir tauta. Mūsų kaimyninės valstybės imperinis godulys nė kiek nesumažėjęs, todėl pasisemti patirties, išminties ir nuovokos iš XIX a. pabaigos – XX a. pradžios švietėjų, padėjusių susitelkti tautai, sukurti valstybę ir ištrūktį iš imperinių gniaužtų, tikrai verta.  Prisiminti Eduardą Volterį, o turbūt daugeliui pirmą kartą išgirsti jo vardą ir sužinoti apie jo veiklą šiemet itin prasminga, nes E. Volteris ženkliai prisidėjo prie spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimo (šiemet žymime šio įvykio 120 metų sukaktį).

Rašto svarba telkiant tautą ir kuriant valstybę itin reikšminga, tik gal ne visuomet pastebima ar suvokiama. Supažindinti su E.Volterio veikla kultūros, švietimo specialistus ir visus Klaipėdos rajono gyventojus, besidominčius etnine kulktūra, turime pareigą, nes jis buvo vienas pirmųjų profesionalių etnografų, pradėjusių lietuvių kultūros tyrimus, pirmasis institucionalizavęs lietuvių ir latvių etnografijos kursus ir tyręs šių tautų kultūras. Apskritai, E. Volterio nuopelnai lituanistikai ir baltistikai – įspūdingi. Įdomu (o ir labai smagu), kad jis susijęs ir su mūsų, Klaipėdos rajonu – vykdydamas etnografinius tyrimus kurį laiką gyveno ir dirbo Šernuose.

Paskaitos klausytojams buvo pateikiamas platesnis etnografijos ir paties etnografo veiklos vaizdinys, pereinant nuo įprastai romantizuoto ar poetizuoto įvaizdžio, neretai kraštutinio, siauro veiklos įsivaizdavimo („senienų rinkimas“, „tėviškės vaizdelių aprašymas“ ir panašiai) prie esminio būdo, padedančio siekti valstybinių tikslų ir specialisto, galinčio tuos tikslus įgyvendinti. Žemiau pateikiame paskaitos įrašą.