Kapinių šventė

Etnografinėse Klaipėdos rajono Kisinių kaimo kapinėse paskutinį birželio sekmadienį vyksta šventė, skirta prisiminti tais metais mirusius žmones ir čia palaidotus krašto istorijai svarbius asmenis.

Manoma, kad šventės ištakos – XIX a. prasidėjęs kapinėse palaidotų asmenybių (vienas iš 1830–1831 m. sukilimo vadų Antanas Gelgaudas, lietuvių žurnalistikos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelkis ir kt.) mirties metinių minėjimas. Dabar šventės šerdis – ekumeniškos evangelikų liuteronų dvasininko vedamos pamaldos, dalyvaujant baptistų, katalikų šventikams. Susibūrimo eiga išlaiko žodžio liturgijos elementus: psalmes, skaitinius, pamokslą, tikėjimo išpažinimą, tačiau forma nėra griežtai apibrėžta – giedamos giesmės, skaitomi eilėraščiai, dalijamasi mintimis, giedoti padeda bažnyčios choristai.

Dalyvių sueigą organizuoja ir kapinaites prižiūri Lotužių šeima ir krašto senbuviai, todėl neatsiejama šventės dalis – vaišės Lotužių šeimos sodyboje. Į jas kviečiami visi dalyviai: tiek vietos gyventojai, kuriems svarbu ne tik pagerbti mirusiuosius, bet ir palaikyti tarpusavio ryšį, tiek išeiviai ar kiti švente besidomintys žmonės. Apie šventę sužinoma iš lūpų į lūpas, rajoninės žiniasklaidos, bažnyčių skelbimų. Prie šventės organizavimo bei išsaugojimo prisideda Dovilų etninės kultūros centras ir Dovilų seniūnija.

Kapinių šventė Kisiniuose – Mažosios Lietuvos krašto etninio, konfesinio ir kultūros paveldo tradicija, atspindinti žmonių pasaulėjautą, mirusiųjų minėjimo, bendrystės puoselėjimo papročius, skatinanti išsaugoti būdingą vietos architektūrą, kraštovaizdį, muzikinį ir gastronominį paveldą, pagarbą rašto kultūrai. Šventė sutelkia ir palaiko po Antrojo pasaulinio karo iš namų išblaškytus žmones, jų tapatybę, domėjimąsi savo gimtosiomis vietomis, o jos atvirumas padeda naujakuriams įsilieti į Mažosios Lietuvos kultūrą.